- turškimas
- turški̇̀mas dkt.
.
.
turškimas — turškìmas sm. (2), turškìmos ind. 1. → turkšti 1: Negaliu klausytis to [ančių] turškìmo Ssk. Koks te ančių turškìmas, net visas prūdas ūžia! Ps. 2. refl. → turkšti 5 (refl.): Tas turškìmos mergų, an kambario i nepriema Rdn … Dictionary of the Lithuanian Language